Renesansas, dažnai pristatomas kaip kultūros ir mokslo aukso amžius, katalikiškuoju požiūriu buvo ir dvasinio nuosmukio metas. Kaip pažymi tradicijos puoselėtojai, šis laikotarpis, žavėdamasis antika, palaipsniui išstūmė krikščioniškąsias vertybes iš visuomenės gyvenimo. Į šią dvasinę krizę Dievo Apvaizda atsakė šventaisiais, tarp kurių išsiskiria Šv. Kajetonas iš Thiene – vyras, pašauktas kovoti su Renesanso pagonybe ir atnaujinti Bažnyčią iš vidaus.
Kilminga kilmė ir pamaldus auklėjimas
Šv. Kajetonas gimė 1480 m. spalį Vicenzoje, tuometinėje Venecijos respublikoje. Jo tėvas, grafas Gasparas iš Thiene, buvo teisės daktaras ir kavalerijos kapitonas, tačiau svarbiausia – pavyzdingas katalikas. Motina Marija del Porto po vyro mirties, kai Kajetonui tebuvo dveji, pasišventė trijų sūnų auklėjimui. Jaunasis Kajetonas, nors ir buvo tylus bei kuklus, Paduvos universitete studijavo teisę ir teologiją, pelnydamas išminties ir dorybės reputaciją tarp pasaulietiškai nusiteikusių bendraamžių.
Oratorija prieš Renesanso dvasią
1504 m. gavęs daktaro laipsnį, Kajetonas išvyko į Romą. Ten jis įsijungė į Dieviškosios Meilės oratoriją – būrelį pamaldžių vyrų, siekusių priešintis Renesanso pagonybei ir puoselėti krikščioniškąjį gyvenimą. Šios bendruomenės nariai savo pavyzdžiu rodė, kad tikėjimas ir geri darbai tebegyvi amžinajame mieste. Kajetonas atsidėjo oratorijos veiklai, o 1517 m. Kalėdų naktį, besimeldžiant prie prakartėlės relikvijos, jam pasirodė Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu Jėzumi, lydima Šv. Juozapo ir Šv. Jeronimo. Šis regėjimas, pasak šventojo laiško, pasikartojo per Apsireiškimo ir Kristaus apipjaustymo šventes.
Teatiniai – tikroji reforma
Grįžęs į gimtinę, Kajetonas rūpinosi sergančia motina, o po jos mirties įsijungė į Šv. Jeronimo oratoriją, kurioje veikė ir vargšai pasauliečiai. Nepaisydamas kilmingųjų pajuokos, jis tarnavo ligoniams ir įkūrė Nepagydomųjų ligoninę. Vėliau, supratęs, kad pagrindinė Bažnyčios problema yra dvasininkijos pasaulietiškumas, jis įkūrė teatinių ordiną – bendruomenę, kuri įsipareigojo skelbti tris vienuolinius įžadus ir tiesiogiai paklusti popiežiui. Teatiniai turėjo visiškai pasitikėti Dievo Apvaizda, net neprašyti išmaldos, o laukti, kol ji bus suteikta.
- Šv. Kajetonas kovojo su Renesanso pagonybe ir skelbė krikščioniškąjį antgamtinumą.
- Jis reformavo dvasininkiją, skatino dažną Komuniją ir liturgijos grožį.
- Nepaisant persekiojimų, įkūrė Monte di Pietà – banką vargšams, vėliau tapusį Neapolio banku.
“„Prieš materialistinę Renesanso pagonybę Šv. Kajetonas iškėlė krikščioniškojo antgamtinumo vėliavą, savo gyvenimą ir kunigišką veiklą grindė Evangelijos maksima: „Ieškokite pirma Dievo karalystės ir Jo teisingumo, o visa tai bus jums pridėta.“”
Šv. Kajetonas mirė 1547 m. rugpjūčio 7 d. Neapolyje, sužeistas matydamas Dievo įžeidimą ir susirūpinęs dėl Tridento susirinkimo sustabdymo. Jo gyvenimas – tai liudijimas, kad tikroji reforma prasideda nuo asmeninio šventumo ir ištikimybės Tradicijai, o ne nuo maišto prieš Bažnyčią.
Šaltinis: ASOCIACIÓN CIVIL FÁTIMA LA GRAN ESPERANZA — https://fatimalagranesperanza.blogspot.com
Komentarai
Komentarai moderuojami. Nesutarimas – sveikintinas, įžeidinėjimas – ne.