Salve Regina: giesmė, kurią kryžiuočiai giedojo kaip karo himną

Kiek kartų per dieną nuo pamaldžių lūpų pakyla į dangų malda „Sveika, Karaliene“! Tačiau mažai kas žino, kad ši giesmė buvo ne tik malda, bet ir kryžiuočių karo himnas, o paskutinius jos žodžius pridėjo šventasis Bernardas. Ši istorija – tai liudijimas apie tikėjimo galią, kuri įkvėpė karius ir šventuosius.

Kryžiaus žygio giesmė

Iniciatyva naudoti „Salve Regina“ kaip karo giesmę priskiriama Puy vyskupui Adhemarui iš Monteuil, dalyvavusiam Klermonto susirinkime, kuriame buvo nuspręsta pirmasis kryžiaus žygis. Adhemaras, kaip popiežiaus legatas, pasirinko šią antifoną, kad ji taptų kryžiuočių giesme. Iš pradžių antifona baigėsi žodžiais „nobis post hoc exilium ostende“ – „po šios tremties parodyk mums Jėzų, palaimintą Tavo įsčių vaisių“.

Šv. Bernardo įnašas

Trigubą šauksmą, kuris dabar užbaigia maldą, pridėjo šv. Bernardas. Pasakojama, kad 1146 m. Kalėdų išvakarėse šventasis, kaip popiežiaus legatas, buvo išsiųstas į Vokietiją. Įžengdamas į Špyrą, jis buvo sutiktas su didele pompastika – vyskupas, dvasininkija ir miestiečiai išėjo jo pasitikti. Imperatorius ir vokiečių kunigaikščiai suteikė jam visas popiežiaus legatui deramas pagarbas.

Procesijai įžengus į šventyklą, choras giedojo „Salve Regina“ – mėgstamą pamaldaus Klervo abato antifoną. Bernardas, lydimas imperatoriaus ir minios, buvo giliai sujaudintas. Pasibaigus giedojimui, jis tris kartus parpuolė ant kelių ir kiekvieną kartą pridėjo po vieną šauksmą, eidamas prie altoriaus, ant kurio spindėjo Marijos paveikslas:

Šie žodžiai, gimę iš šventojo džiaugsmo ir pagarbos, tapo neatsiejama maldos dalimi. Jie liudija, kad tikras tikėjimas nėra sausas formalumas, o gyvas santykis su Dievo Motina, kupinas meilės ir pasitikėjimo.

Kodėl tai svarbu šiandien

Ši istorija primena, kad krikščioniškos tradicijos nėra atsitiktinės – jos gimė iš gyvo tikėjimo ir istorinių aplinkybių. „Salve Regina“ giesmė, giedota kryžiuočių prieš mūšius, šiandien gali būti mūsų dvasinė giesmė kovoje už tikėjimą ir vertybes. Ji mus moko, kad malda nėra pabėgimas nuo realybės, o stiprybės šaltinis.

Šiandien, kai pasaulis stengiasi ištrinti krikščionišką paveldą, turime prisiminti tokias istorijas ir perduoti jas ateinančioms kartoms. „Salve Regina“ – tai ne tik graži melodija, bet ir tikėjimo liudijimas, kuris įkvėpė ištisas kartas. Tegul ši giesmė ir mums primena, kad Dievo Motina yra mūsų užtarėja ir globėja.

Šaltinis: Orações e milagres medievais — https://oracoesemilagresmedievais.blogspot.com