Kultūra

Karalius Mindaugas. Galbūt turime reikalą su pirmuoju lietuvių šventuoju, ir dar karaliumi!

Jie nori sunaikinti normalią visuomenę! LGL (Lietuvos gėjų lyga) asociacijos strateginis planas 2026–2030 metams

Rožančiaus stebuklas Austrijoje, kurį turime pakartoti Lietuvoje!

Mano sūnus niekada nebuvo „išprievartavimo produktas”. Jis yra mano sūnus!

Masonai – liberalizmo idėjų laboratorija Lietuvoje
Masonų ložės ir Lietuvoje jungė, atrodytų, įvairiausių pakraipų politines jėgas. 1899 m. T. Vrublevskis ir jo bendraminčiai įsteigė Neošubravcų ložę, besirėmusią dar XIX a. pradžios Lietuvos šubravcų organizacijos masoniškomis tradicijomis. Vargu, ar atsitiktinumas buvo ši faktų virtinė jau sekančiais metais: 1900 m. Paryžiuje, vykstant pasaulinei parodai, posėdžiavo ne tik Tarptautinis socialistų kongresas, Pasaulinis taikos kongresas, bet ir Prancūzijos Didieji Rytai – masonų aukšto lygio struktūra – buvo sušaukę įvairių šalių masoniškų organizacijų pasitarimą, kuriame buvo siekiama užmegzti glaudesnius tarpusavio ryšius. Vienas iš darbotvarkės klausimų buvo apie konfesines mažumas. Jis buvo ypač aktualus Rusijos imperijos tautoms, taip pat ir Lietuvai[1]. Nors atrodytų, kad tai buvo geras tikslas – juk buvo ginama ir katalikų tikėjimo laisvė Rusijos imperijos teritorijoje, tačiau ją gindami masonai anaiptol nesiekė katalikų tikėjimo įtvirtinimo, o klaidingos visų religijų laisvės.

17 460 vaikų. Gimė Lietuvoje. 2025 metais! Tai yra katastrofa!
Vilniaus universitetas paskelbė ataskaitą „Demografinė kaita Lietuvoje“ (Demographic Change in Lithuania). Deja, nepaisant to, kad ataskaitoje pripažįstama katastrofiška demografinė padėtis Lietuvoje, joje vis tiek bandoma „nuraminti“ visuomenę banaliomis frazėmis, kad nors ir negalime pakeisti šios tendencijos, galime ją sulėtinti tiek, kad ji taps nepastebima.

BE KATALIKIŠKOS VALSTYBĖS LIETUVAI IR EUROPAI – MIRTIS!
Šarūnas Pusčius: Draugiškai kritiškas laiškas (Nr. 1) prof. V. Radžvilui, M. Kundrotui ir (daug švelniau?) dr. V. Sinicai, bei visiems kitiems kovos už tikrąją – katalikišką – Lietuvą bendražygiams.

Šiais tamsiais ir liūdnais laikais ištvermingai puoselėkime viltį – Plinio Correa de Oliveira
Šiais tamsiais ir liūdnais laikais ištvermingai puoselėkime viltį. Tačiau, norėdami viską atnaujinti Kristaus Karalystėje, savo viltį dėkime ne į kokį nors žmogų, jėgą ar ideologinę srovę, bet į Dievo Apvaizdą, kuri, jei reikia, gali vėl priversti jūrą suskilti, perkelti kalnus ir priversti sudrebėti visą žemę, kad išsipildytų dieviškasis pažadas: „Pragaro vartai Jos nenugalės!“