„Dievo Apvaizdoje nėra atsitiktinumų, o stebuklai pasirodo tada, kai mažiausiai jų tikimės“ – pažymi įžangoje katalikų publicistas ir knygų autorius. Stebuklus jis vadina „dangiškomis Dievo galios akimirkomis, pranokstančiomis tai, kas natūralu, kad įneštų laimingų, antgamtinių trikdžių“.
Hallas pripažino, kad nors apie tai, jog Aukščiausiasis Teismas imsis peržiūrėti nepaprastai reikšmingą 1973 m. bylą Roe prieš Wade, buvo žinoma nuo daugelio mėnesių, jis nesitikėjo laimingo finalo. Nors teisėjų sudėtis „popieriuje“ atrodė turinti apsaugai palankią daugumą, konstitucinės painiavos yra sudėtingos, o pagrįstai buvo galima tikėtis sustiprėjusio kairiųjų spaudimo.
„Na, tada įvyko kažkas nuostabaus, tai yra įvyko kažkas visiškai netikėto: popiežius Pranciškus nusprendė pašventinti Rusiją ir Ukrainą Nekaltajai Marijos Širdžiai“ – skaitome. Autorius, kaip pažymi, dabartinius įvykius bando matyti „per katalikų religijos, pranašystės ir liturginio kalendoriaus prizmę“.
Kaip primena Hallas, sprendimas, ginantis negimusius vaikus, buvo priimtas per Švenčiausiosios Širdies iškilmę, kuri buvo birželio 24 d., o ši diena tradiciškai taip pat yra šv. Jono Krikštytojo gimimo minėjimas.
Pasak Hallo, „šiame apvaizdingame Švenčiausiosios Širdies ir Jono Krikštytojo susitikime yra daug reikšmingų dalykų, kuriuos verta išanalizuoti“.
Autorius paminėjo, be kita ko, pirmąjį didžiojo pranašo susitikimą su Viešpačiumi Jėzumi. Kaip priminė, iškart po Apreiškimo (popiežius Rusiją pašventino būtent kovo 25 d.) Dievo Motina iškeliavo aplankyti savo pusseserės Elzbietos, Jono motinos. Tada „kūdikis jos įsčiose krūptelėjo“.
„(…) šio susitikimo reikšmę nesunku pastebėti, atsižvelgiant į tai, kad Šventasis Kūdikis ir būsimasis šventasis sugebėjo susijungti taip, kas peržengia paprastą biologiją. Šiame susitikime yra dvasinis elementas, kuris mums sako, kad Dievas negimusiems suteikė išskirtinę žmogiškąją sielą, vadinasi, visa orumas, būdingas pilnaverčiam žmogaus asmeniui“ – rašė Hallas.
Dievo Motina pas Elzbietą apsistojo lygiai tris mėnesius, iki Jono gimimo, ir tada grįžo į Nazaretą.
„Praėjus trims mėnesiams po to, kai popiežius Pranciškus pašventino Rusiją Nekaltajai Marijos Širdžiai, ateina apvaizdinga diena, kai Švenčiausioji Širdis ir Jono širdis susiliečia, ir tą pačią dieną įvyksta teismo stebuklas, kuriame plakančios nekaltų vaikų širdys gauna savo teises“ – atkreipia dėmesį publicistas.
„Šį mėnesį, kuris, kaip mums sakoma, yra skirtas pasididžiavimui [angliškasis pride reiškia ir „pasididžiavimą“, ir „puikybę“ – red.], šėtono galia yra nugalima Brangiuoju Krauju, plakančiu Švenčiausiojoje Širdyje, kuri įsikūnijo todėl, kad mūsų Viešpats nusileido į kūną be galo svarbiu nuolankumo aktu“ – toliau rašo autorius. Jis taip pat primena, kad Jonas Krikštytojas buvo nukirsdintas, nes gynė santuoką. Kai jis pasmerkė iškrypusį ir svetimaujantį karaliaus elgesį, jį ištiko mirtis pagal Erodo nuosprendį. „Kaip dera, kad Dangiškasis Santuokos Gynėjas turėtų įsikišti mėnesį, kuriuo santuoka labiausiai žeminama“ – akcentuoja autorius.
Gyvybei priešiškas barbariškumas nėra būdingas tik senovės pasauliui. Dabartinis, kaip jį vadina Hallas, „nusirito į baisiausius neopagoniško ritualizmo apkabinimus, o šeimos ir vaikų naikinimas, kuris yra to rezultatas, veikia kaip sakramentali šiame iškrypusiame visuomenėje“.
Feljetonas mums primena, kad blogio triumfas nėra galutinis, o laikinas. „(…) velnias gali turėti savo valandą, bet Kristus turės savo dieną. O jis neturės savo dienos be savo Motinos, kaip ir neduotų mums savo Švenčiausiosios Širdies be įsikūnijimo pirmiausia įsčiose, kurias gaivino kraujas, cirkuliuojantis dėl Nekaltosios Širdies“ – skaitome.
„Kova už gyvybę nesibaigė, bet jėgos, valdančios mūsų vyriausybes, skęsta skausme, kai jų absurdiška pasaulėžiūra gavo mirtiną smūgį.
Nežinau, ar tai, ką padarė popiežius Pranciškus, atneš Nekaltosios Širdies triumfą, bet žinau, kad Švenčiausioji Širdis triumfavo prieš Roe prieš Wade ir tikiu, kad turime padėkoti popiežiui, iš kurio to mažiausiai būtume tikėjęsi“ – pabrėžia Kennedy Hall savo išvadoje.
www.pch24.pl
Komentarai
Komentarai moderuojami. Nesutarimas – sveikintinas, įžeidinėjimas – ne.