Prancūzijos katalikiškos ligoninės atsisako dalyvauti eutanazijoje: „Mes malšiname skausmą, bet nežudome“

Prancūzijoje bresta pasipriešinimas mirties kultūrai. 150 krikščioniškų ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų vadovų viešai paskelbė, kad atsisakys dalyvauti įstatymo, legalizuojančio eutanaziją ir savižudybę su pagalba, įgyvendinime. Savo poziciją jie išdėstė atviru laišku šalies valdžiai, paskelbtu dienraštyje „La Croix“, tapdami ryškiu pavyzdžiu, kaip tikėjimas ir sveikas protas gali priešintis ideologiniam spaudimui.

Tūkstantmetė tradicija prieš mirties įstatymą

Laiško autoriai pabrėžia, kad jų įstaigos yra tūkstantmetės krikščioniškos tradicijos rūpintis sergančiaisiais paveldėtojos. Jie aiškiai atskiria kančios malšinimą nuo žudymo: „Norime malšinti skausmą, bet nepadėti žudyti“. Pasak jų, naujasis įstatymas kelia realią grėsmę, kad jų įstaigos bus priverstos atlikti procedūras, prieštaraujančias jų krikščioniškajai misijai, todėl jie vieningai paskelbė pilietinį nepaklusnumą.

Pasirašiusieji laišką įspėja apie „sąžinės smurtą“ ir „moralinę kančią“, kurią patirtų darbuotojai, jei būtų verčiami dalyvauti veiksmuose, prieštaraujančiuose jų įstaigų vertybėms. Jie taip pat atkreipia dėmesį į pavojų, kad įstatymas gali įteigti pažeidžiamiausiems visuomenės nariams, jog jie yra našta artimiesiems ir kad jų mirtis būtų „naudinga“.

Paliatyvi pagalba – vienintelis atsakymas

Laiško autoriai primena, kad per visą savo veiklą jie susidūrė su pačiais sunkiausiais atvejais, tačiau visada rinkosi paliatyvią pagalbą, o ne paciento gyvybės atėmimą. Jų įstaigos, pasak jų, tarnauja senoliams, lėtinėmis ligomis sergantiems ir neįgaliesiems, o jų tikslas – ne tik sumažinti fizinį skausmą, bet ir padėti žmogui išsaugoti orumą bei gyvenimo prasmę iki natūralios mirties. Iš valdžios jie prašo „daugiau išteklių, daugiau laisvės ir daugiau pripažinimo“, kad galėtų tęsti savo misiją.

Solidarumas, palaikymas, paliatyvi pagalba ir nuolatinė medicinos pažanga visada bus mūsų atsakymas.

Įspėjimai dėl piktnaudžiavimo

Įstatymas, galutinai priimtas liepos 15 d., jau užginčytas Konstitucinėje taryboje, tačiau viskas rodo, kad Prancūzija eis Belgijos ir Nyderlandų keliu. Įspėjama, kad vadinamoji „laisvė mirti“ gali greitai virsti „teise nužudyti“. Kitų šalių patirtis rodo, kad tokie įstatymai veda prie piktnaudžiavimo, žmogaus gyvybės vertės reliatyvinimo ir laipsniško taikymo srities plėtimo, ypač pažeidžiant lėtinėmis ligomis sergančius ir intelekto negalią turinčius žmones.

Europos teisingumo ir teisės centro (ECLJ) direktorius dr. Grégor Puppinck įstatymo projektą pavadino „tikra greitkeliu į žudymą“. Jis atkreipė dėmesį, kad procedūra gali būti atlikta greičiau nei per tris dienas, remiantis vieno gydytojo sprendimu, be pareigos informuoti šeimą, o prašymas gali būti pateiktas žodžiu, be liudininkų. ECLJ siekia apsaugoti įstaigas, kuriose eutanazija nebus vykdoma, ir ginti religinių institucijų teisę atsisakyti ją atlikti. Organizacija Konstitucinei tarybai pateikė teisines išvadas, kurias pasirašė 37 žinomi ekspertai, įskaitant keturis buvusius Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus, buvusius Europos komisarus ir universitetų profesorius.

Kova už sąžinės laisvę

Šis katalikiškų ligoninių pasipriešinimas yra svarbus ženklas, kad Prancūzijoje dar yra jėgų, pasirengusių ginti nekintamus principus. Jų pilietinis nepaklusnumas – tai ne maištas, o ištikimybė Dievo įstatymui ir žmogaus prigimčiai. Jei Konstitucinė taryba neužtikrins religinių įstaigų laisvės, ECLJ žada kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Ši kova dėl sąžinės laisvės ir gyvybės apsaugos yra pavyzdys visai Europai, įrodantis, kad krikščioniškos vertybės nėra pasenusios, o yra vienintelis tikras pagrindas žmogiškai visuomenei.

Šaltinis: Vigilare.info — https://vigilare.info