MISIJA
Žygiuojame už žmogaus gyvybę – už negimusius ir nematomus, už motinas, kurių stiprybė ir rūpestis dažnai lieka nepastebimi, ir už tėčius, kurių palaikymas ypač svarbus jų kūdikių mamoms bei augantiems vaikams. Žygiuojame už senelių išmintį, kuri reikalinga kiekvienai jaunai šeimai, ir už ateitį, gerbiančią žmogaus gyvybę bei orumą nuo jos pradžios iki natūralios mirties. Žygiuojame ir už mokslą, tarnaujantį kūrybai bei gyvenimui, o ne naikinimui. Kiekviena gyvybė, kad ir kokia maža atrodytų, verta priėmimo ir palydėjimo su meile.
VIZIJA
Siekiame visuomenės, kur vyrautų gyvybės kultūra: kiekviena motina gerbiama, palaikoma ir atjaučiama, kiekvienas tėvas skatinamas prisiimti atsakomybę ir didžiuotis tėvyste, o gyvybė vertinama dėl savo prigimtinio orumo. Norime, kad kiekvienas vaikas būtų priimamas kaip dovana, o motina ir tėtis būtų palaikomi ne tik nėštumo metu, bet ir auginant vaiką.
TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Mūsų tikslas – parodyti taikų, bet tvirtą palaikymą žmogaus gyvybei ir jos orumui, stiprinant gyvybės gynimo judėjimą Lietuvoje. Skatiname gyvybės kultūrą per pagarbą negimusiam, pagalbą šeimoms krizinio nėštumo ir nevaisingumo atvejais bei finansinę paramą auginant vaikus vietos, savivaldos ir nacionaliniu lygmeniu. Pabrėžiame, kad ginant gyvybę siekiama visapusiško moterų ir vyrų palaikymo: gyvybė kyla iš vyro ir moters lyčių papildomumo, todėl būtina pripažinti abipusę tėvo ir motinos atsakomybę.
KONTEKSTAS
Lietuvoje dėl abortų kasmet prarandama tūkstančiai pradėtų gyvybių. Kartu tai demografinė netektis ir nacionalinio saugumo klausimas, ypač šiandieninėje situacijoje. Stebime, kad teisėkūra siekia normalizuoti abortą kaip „tinkamą ir moralią“ šeimos planavimo priemonę, finansuojamą nepriklausomai nuo medicininių indikacijų. Todėl svarbu priminti, kad vaikai nėra „pasirinkimas“ – tai žmogus, turintis teisę į gyvybę ir šeimą.
KAM SKIRTAS ŠIS ŽYGIS? KOMUNIKACIJA
Šis žygis kviečia apmąstyti, ką mums reiškia žmogaus gyvybė ir kokius sprendimus renkasi visuomenė. Tai solidarumas moterims, kurios renkasi gimdyti, ir vyrams, prisiimantiems atsakomybę. Žygiuojame ne teisti, o palaikyti; ne primesti, o padėti laisvai rinktis gėrį. Mūsų kalba pagarbi ir empatiška: tiesa sakoma su meile, o ne šūkiais. Žygiuojame todėl, kad tylėjimas nėra neutralus, ir todėl, kad motinos įsčios bei tėčio rūpestis turėtų būti saugiausia vieta pasaulyje.




Komentarai
Komentarai moderuojami. Nesutarimas – sveikintinas, įžeidinėjimas – ne.