Uždirbti galima ir gaunant minimalią algą. Siekiant įvertinti, kaip infliacija veikia santaupų perkamąją galią, paprasčiausia remtis metiniais infliacijos rodikliais. Pavyzdžiui, jei metinė infliacija siekia apie 4 proc., tai reiškia, kad už tuos pačius 1000 EUR šiemet, palyginti su praėjusiais metais, galima įsigyti maždaug 4 proc. mažiau prekių ir paslaugų.
SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė Kristina Ruseckienė sako, jog tai – tik apytikslis vertinimas. Kiekvienas gyventojas infliaciją jaučia skirtingai – viskas priklauso nuo jo vartojimo įpročių. Jei didelę išlaidų dalį sudaro maistas, o būtent maisto kainos per metus kilo sparčiausiai, tikėtina, kad toks žmogus infliacijos poveikį pajus stipriau nei tas, kurio vartojimo krepšelyje maistui tenka mažesnė dalis.
Norint įvertinti, kiek santaupų perkamoji galia sumažėjo per metus, pakanka remtis metine infliacija. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. metinė infliacija Lietuvoje siekė apie 3,8 proc. Tai reiškia, kad tiek perkamosios galios per metus prarado santaupos, kurios nebuvo investuotos ar laikomos indėlyje. Todėl vienas svarbiausių investavimo tikslų – uždirbti didesnę grąžą nei infliacija ir taip išsaugoti santaupų vertę.
Dažniausiai rekomenduojama taupymui ir investavimui skirti apie 10–20 proc. mėnesio pajamų, tačiau universalaus recepto nėra – viskas priklauso nuo asmeninės finansinės situacijos. Vis dėlto, investuojant svarbiausias sąjungininkas yra laikas. Kuo anksčiau pradedama investuoti, tuo daugiau naudos suteikia sudėtinių palūkanų efektas – investicinė grąža uždirbama ne tik nuo pradinės sumos, bet ir nuo anksčiau sukauptos grąžos. Todėl ilgainiui geriausių rezultatų dažniausiai pasiekia ne tie, kurie investuoja daugiausia, o tie, kurie tai daro nuosekliai ir reguliariai.
„Pavyzdžiui, jei minimalų atlyginimą (apie 847 EUR per mėnesį) gaunantis žmogus kas mėnesį investuotų po 10 proc. pajamų, t. y. apie 85 EUR, o vidutinė metinė akcijų rinkos grąža siektų 8 proc., per penkerius metus jis sukauptų apie 6 246 EUR. Iš jų apie 5 100 EUR sudarytų įmokos, o apie 1 146 EUR – investicinė grąža“, – skaičiavo pašnekovė.
Remiantis tomis pačiomis prielaidomis, apie 1 439 EUR į rankas uždirbantis asmuo per penkerius metus sukauptų apie 10 574 EUR. Iš jų apie 8 634 EUR sudarytų investuota suma, o apie 1 940 EUR – uždirbta investicinė grąža.
Tuo tarpu apie 3 000 EUR į rankas per mėnesį gaunantis žmogus per penkerius metus sukauptų apie 22 tūkst. EUR. Maždaug 18 tūkst. EUR sudarytų jo įmokos, o apie 4 045 EUR – investicinė grąža.
Svarbu nepamiršti, kad tai – tik teoriniai pavyzdžiai. Akcijų rinkos trumpuoju laikotarpiu gali smarkiai svyruoti, todėl investuojant itin svarbus ilgas laikotarpis. Ilguoju laikotarpiu trumpalaikių rinkos svyravimų įtaka investicijų rezultatams paprastai sumažėja.
Rezultatus lemia daugybė faktorių. Vertinant investicijų rezultatus dažniausiai analizuojami du rodikliai – nominalioji ir realioji grąža. Realioji grąža parodo, kiek investicija uždirbo įvertinus infliaciją. Ji apskaičiuojama pagal formulę: (1 + nominalioji grąža) / (1 + infliacijos rodiklis) – 1. Pavyzdžiui, jei investicija per metus uždirbo 10 proc., o infliacija siekė 3 proc., realioji grąža sudarys apie 6,8 proc.
„Investicijas galima realizuoti bet kuriuo metu parduodant turimas finansines priemones. Konkrečios sąlygos priklauso nuo pasirinkto paslaugų teikėjo ir investicinės priemonės, tačiau šiandien prekyba akcijomis, obligacijomis ar biržoje prekiaujamais fondais vyksta greitai ir paprastai. Investuotojui tereikia programėlėje pasirinkti norimą parduoti vertybinį popierių ir pardavimo sąlygas“, – aiškino specialistė.
Dalis žmonių, kurie investuoja ilgai ir nuosekliai, vėliau dalį kasdienių išlaidų finansuoja iš investicinės grąžos. Planuojant, kokio dydžio kapitalo tam reikėtų, dažnai remiamasi vadinamąja 4 proc. taisykle. Ji teigia, kad kasmet vartojimui išleidžiant apie 4 proc. investicijų portfelio vertės, o likusį kapitalą paliekant investuoti, sukauptų lėšų teoriškai gali pakakti maždaug trisdešimčiai metų.
Paklausta, kiek reikia sutaupyti pinigų, kad iš grąžos galėtum gyventi, K. Ruseckienė paaiškino – jei iš investicijų portfelio kas mėnesį norėtume gauti po 1 000 EUR, pagal 4 proc. taisyklę reikėtų sukaupti apie 300 tūkst. EUR vertės investicinį portfelį ((1 000 × 12) / 0,04 = 300 000). Šios taisyklės autorius Williamas Bengenas tokią išvadą padarė išanalizavęs ilgalaikius istorinius finansų rinkų duomenis. Vis dėlto taisyklė nėra universali – realūs rezultatai priklauso nuo infliacijos, rinkų situacijos, investicijų grąžos ir individualių išlaidų poreikių.
Atitinkamai, jei žmogaus mėnesio išlaidos siektų 1 500 EUR, vadovaujantis 4 proc. taisykle reikėtų sukaupti apie 450 tūkst. EUR vertės investicinį portfelį.
Komentarai
Komentarai moderuojami. Nesutarimas – sveikintinas, įžeidinėjimas – ne.