Kas degina Kroatiją? Nuo neatsargumo iki neapykantos ir galimo terorizmo

Vidurinių amžių Europoje bausmės už gaisrus priklausė nuo kaltės laipsnio: neatsargus elgesys užtraukdavo baudas ar fizines bausmes, o tyčinis padegimas buvo laikomas sunkiu nusikaltimu, už kurį grėsė mirties bausmė – pakorimas arba sulaužymas ant rato. Tokia griežta praktika liudija, kaip rimtai bendruomenės vertino ugnies keliamą grėsmę visų gyvybei ir turtui.

Žmogaus faktorius ir įtariami padegimai

Šiandien Kroatijoje daugumą atvirų gaisrų sukelia žmogiškasis faktorius – pirmiausia neatsargumas ir nekontroliuojamas žolės bei augalinių atliekų deginimas. Tačiau pasitaiko ir tyčinių padegimų. Įtartinos aplinkybės lydėjo gaisrus Omišo apylinkėse, o Zadaro regione jau sulaikyti asmenys, įtariami sąmoningu gaisrų sukėlimu.

Galimi motyvai: nuo statybų iki neapykantos

Kai kurie įžvelgia statybų mafijos pirštą – esą gaisrais valomi sklypai būsimai statybai. Kol kas tam nėra įrodymų, tačiau ankstesnis elgesys su viešuoju gėriu nepalieka abejonių, kad tokių motyvų galima tikėtis. Vis dėlto yra dar vienas motyvas, kurio negalima ignoruoti: politinė ir tautinė neapykanta Kroatijai. Tokią neapykantą atvirai demonstruoja asmenys, persiėmę didžiaserbiška ideologija, negalintys susitaikyti su devintojo dešimtmečio pralaimėjimu.

Serbų leidinys „Novosti“ prieš keletą metų džiūgavo, kad „gražioji mūsų gražiai dega“, o Vučičiaus kontroliuojamas „Informer“ neseniai mėgavosi gaisrais Kroatijoje. Toks džiaugsmas dėl svetimų namų, turto ir gamtos naikinimo liudija tokią neapykantą, kurios sunku racionaliai paaiškinti. Tai – civilizacijos nuosmukis ir moralinė skurdas.

Radovati se požarima koji uništavaju tuđe domove, imovinu i prirodu svjedoči o razini mržnje koju teško možemo racionalno objasniti.

Terorizmo perspektyva ir atsakomybė

Jei paaiškėtų, kad gaisrai kurstomi iš neapykantos – siekiant įbauginti gyventojus ar sukelti nesaugumo jausmą – būtų pagrįsta kelti terorizmo motyvo klausimą. „Krajiški kaubojai“ dešimtajame dešimtmetyje darė kur kas baisesnius dalykus, o neapykanta išliko.

Vis dėlto būtina nustatyti individualią atsakomybę. Gaisrai neturi tapti kolektyvinių kaltinimų pretekstu, tačiau politinė korektiškumas neturi užkirsti kelio svarstyti bet kokius realius motyvus. Praeities pamokos rodo, nuo ko verta pradėti.

Šaltinis: Vigilare.info — https://vigilare.info