Populiarios tik tos vienuolynai, kurie tarnauja kaip tvirtovės prieš sekuliarizaciją!

Red.: Kurios bendruomenės labiausiai nukentėjo nuo šio reiškinio?

IJ: Ypač nukentėjo karmelitės – per pastaruosius 20 metų uždaryta 40% jų vienuolynų (iš 85 buvusių uždaryta 34). Panašios proporcijos užfiksuotos tarp klarisių (apie 40% uždarymų) ir vizitiečių (30%). Didelis uždarymų procentas taip pat taikomas trapistėms (36,4%). Tuo tarpu mažiau nukentėjo dominikonės (8%) bei benediktinai ir benediktinės (kartu, 18%).

Apskritai, didžiausių sunkumų verbuojant patiria griežtos klauzūros vienuolijos, tokios kaip trapistai ar karmelitės, arba tos, kurių charizma šiandien mažiau suprantama, kaip vizitietės ar klarisiės.

Red.: Tačiau bendruomenės, pritraukiančios daugiausia jaunų žmonių, taip pat yra griežtos klauzūros bendruomenės…

IJ: Taip, bet reikia paaiškinti priežastis: šie vienuolynai šiandien patrauklūs, nes jie turi labai aiškiai apibrėžtą poziciją visuomenės atžvilgiu. Jie suvokiami kaip tvirtovė prieš sekuliarizaciją. Tarp abatų ir abatienių sklando pokštas, kad vienuolynai, įgyjantys naujų narių, yra tie, kurie taiko 3G receptą: le grégorien, la grille et la guimpe (grigališkasis choralas, grotelės ir gaubtas, t. y. šydas, dengiantis vienuolių veidą ir kaklą, red. past.).

Red.: Liturgijos kalba šiuo požiūriu yra įdomus rodiklis.

IJ: Taip, nors ją reikia interpretuoti atsargiai, nes imtys nėra vienodo dydžio. 2007 m. egzistavo 244 vienuolynai, kuriuose liturgijos kalba buvo prancūzų, 36 – derinantys prancūzų su lotynų, ir 23 vienuolynai, kuriuose buvo naudojama tik lotynų kalba. Kita vertus, šis kriterijus nėra vienintelis aiškinamasis veiksnys; jis yra vienas iš daugelio, bet ypač krinta į akis.

Iš vienuolynų, kuriuose 2007 m. liturgijos kalba buvo prancūzų, uždaryta 34%. Šis procentas sumažėja iki 19% vienuolynų, kuriuose buvo naudojama tiek prancūzų, tiek lotynų kalba, ir sumažėja iki 0% tų, kuriuose liturgija vyko tik lotynų kalba. Tai rodo, kad bendruomenės, remiančiosi tam tikra tradicija, šiandien pritraukia tam tikrą auditoriją.

Red.: Ar šiuo metu stebime naujo monastizmo modelio atsiradimą, galbūt griežtesnio, bet bet kuriuo atveju labiau matomo?

IJ: Tai paradoksas. Matome bendruomenes, kurios pasisako už atsiskyrimą nuo pasaulio, ortopraksiją ir labai griežtą klauzūrą, bet tuo pat metu yra nepaprastai aktyvios žiniasklaidoje ar internete ir demonstruoja technologinį meistriškumą.