Susitikimas buvo pradėtas malda. Krikščioniškosios kultūros instituto direktorius ponas Aleksandras Stralcou apibrėžė susitikimo tikslus. Jis pažymėjo, kad, jo nuomone, katalikų elektoratas Lietuvoje egzistuoja, tačiau iki šiol nebuvo pakankamai mobilizuojamas, galbūt todėl, kad politikai nenori tapatintis su šiuo elektoratu, nes laiko jo pažiūras pasenusiomis. Taip pat instituto direktorius trumpai pristatė organizacijos istoriją, jos tradiciją, siekiančią pasauliečių katalikų judėjimo „Tradicija – Šeima – Nuosavybė" ištakas, įkurto brazilų katalikų filosofo dr. Plinio Corrêa de Oliveiros, ir jos žinomiausią akciją – daugiau nei 5 milijonų parašų surinkimą už Lietuvos nepriklausomybę 1990 metais.
Instituto savanoris ponas Šarūnas Pušcius išsamiai pristatė, kas yra katalikiška valstybė ir kodėl būtent šios valdymo formos turime siekti. Pabaigoje taip pat pristatė kreipimosi į Lietuvos Respublikos Seimą tekstą, įteiktą Seimo nario pono Igno Vegėlės rankoms. Kreipimesi išdėstyti pasauliečių katalikų reikalavimai, kurie yra žingsniai Lietuvos, kaip katalikiškos valstybės, atnaujinimo kelyje. Tarp jų: gėjų propagandos uždraudimas, tos pačios lyties asmenų sąjungų uždraudimas, abortų uždraudimas, eutanazijos uždraudimas, ugdymas katalikiška dvasia ir daugelis kitų.
Kodėl turime atkurti katalikišką valstybę?
Lietuvos Respublikos Seimo narys ponas daktaras Ignas Vėgėlė pažymėjo, kad sudėtingiausi yra klausimai, susiję su vertybėmis. Tarp kitų dalykų pripažino, kad Lietuvoje demokratinė sistema praktiškai neveikia ir piliečiai neturi realios įtakos politikai. Pateikė pavyzdžių, susijusių su tėvų teise apsaugoti savo vaikus valstybinės švietimo sistemoje nuo turinio, prieštaraujančio jų įsitikinimams. Seimo narys pažymėjo, kad vienintelis kelias į pokyčius yra politinės valdžios perėmimas, kas leis realiai reformuoti valstybę.
Katalikų pasauliečių Atsišaukimas į Lietuvos Seimą - Reikalavimai ir pasiūlymai kaip palaipsniui atkurti katalikišką Lietuvos valstybės santvarką
Katalikų pasauliečių
Atsišaukimas į Lietuvos Seimą
Reikalavimai ir pasiūlymai kaip palaipsniui atkurti katalikišką Lietuvos valstybės santvarką
Gerbiamas Seimo nary [Dr. Ignai Vėgėle],
Leiskite pateikti Jums, kaip Seimo nariui bei atstovui ir per Jus perduoti Seimo nariams katalikų prašymus – reikalavimus ir kitiems Seimo nariams.
Tai yra aiški Dievo valia – valstybė ne tik gali, bet ir privalo būti katalikiška.
2000 metų tradicinis visų laikų Bažnyčios mokymas – įskaitant bene arčiausiai mūsų laikų popiežius Pijus XI, 1925 m. enciklikoje Quas primas moko:
„Valstybes šios [Kristaus Karaliaus] šventės minėjimas, atnaujinamas kiekvienais metais, pamokys, kad tiek privatūs asmenys, tiek valdininkai ir valstybių vadovai įpareigoti viešai garbinti Kristų bei jam paklusti. Ši šventė įkvėps jiems mintį apie tą paskutinį teismą, kuriame Kristus, dabar ne tik pašalintas iš viešojo gyvenimo, bet ir paniekinančiai užmirštas bei ignoruojamas, griežtai baus už tas neteisybes. Juk Jo karališkas kilnumas reikalauja, kad visa valstybė būtų tvarkoma pagal Dievo Įsakymus ir krikščioniškus principus tiek įstatymų leidyboje, tiek teisėtvarkoje, tiek diegiant jaunimo sielose sveiką mokymą ir dorus papročius."
Katalikišką valstybių santvarką sugriovęs kruvinomis revoliucijomis bei intrigomis ir katalikiškos civilizacijos žemes okupavęs bei užvaldęs liberalizmas, sukėlė didžiulę Lietuvos, Europos ir visų buvusios katalikų civilizacijos žemių moralinę, visuomeninę ir politinę krizę.
Normalioje – tai yra katalikiškoje – valstybėje iškrypimas, nuodėmė, klaidingi mokymai ir kitoks blogis neturi jokių teisių. Tai užtikrina civilizacijos klestėjimą.
„Įteisinti" objektyvaus blogio neturi teisės jokia institucija, jokia referendumo balsų dauguma. Neturi jokios teisės tapti įstatymu tai, kas prieštarauja Dievo Įstatymui.
Todėl mes, kaip katalikai, Lietuvos piliečiai ir rinkėjai reikalaujame:
I. Uždrausti kūdikių žudymą – abortus.
Katalikiškoje Lietuvos valstybėje – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) – žinoma, nebuvo leidžiama daryti abortų, nes yra sunkūs nusikaltimai ir sunkios nuodėmės, objektyviai besišaukiančios dangaus keršto (lot. peccata clamantia ad coelum) – Dievo bausmės ne tik ją darančiam, bet ir valstybei, kaip moko katalikų tikėjimą aiškinantis katekizmas, Bažnyčios dokumentai ir pats Dievas asmeniškai – Kristus sako:
„Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė" (Lk 18, 16);
„Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą, ir kad apsčiai jo turėtų" (Jn 10, 10).
„Kas priima tokį vaikelį dėl manęs, tas mane priima. O kas papiktintų vieną iš šitų mažutėlių, kurie mane tiki, tam būtų geriau, kad asilo sukamų girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūros gelmėje. Vargas pasauliui dėl papiktinimų! Papiktinimai neišvengiami, bet vargas tam žmogui, per kurį papiktinimas ateina" (Mt 18, 1–20).
Katekizme yra išskiriamos 4 nuodėmės, kurios šaukiasi dangaus keršto. Šios nuodėmės yra ypač sunkios, nes jos tiesiogiai pažeidžia prigimtinį teisingumą ir žaloja visuomenės bei valstybės pamatus. Pirma iš jų – sąmoningas nekalto žmogaus nužudymas – nekaltos gyvybės atėmimas (įskaitant abortą, eutanaziją ar tyčinį nužudymą) yra sunkus nusikaltimas prieš patį Kūrėją.
Šaltinis: https://katalikutradicija.lt/katekizmas/x-apie-keturias-dangaus-kersto-besisaukiancias-nuodemes
Nėštumo nutraukimas prieštarauja tiek krikščioniškajai moralei, tiek mūsų protėvių sukurtai, 400 metų (1387–1791) gyvavusiai katalikiškai santvarkai – LDK teisinei sistemai. Trečiajame Lietuvos Statute (1588 m.) dirbtinis gyvybės nutraukimas buvo prilyginamas tyčinei žmogžudystei, už kurią buvo taikoma mirties bausmė.
Nusikaltimu laikytas tiek nesantuokinio nėštumo slėpimas, tiek slaptas gimdymas, tiek ir vaiko nužudymas ar gimusio negyvo kūdikio palaikų atsikratymas. Bausmės numatytos ne tik nėštumą slėpusiai moteriai, bet ir visiems apie tai žinojusiems žmonėms. Tų laikų teisinė formuluotė skambėjo taip:
„Apie baudimą tokių pasileidusių moterų, kurios žudytų savo ar svetimus [dar negimusius] vaikus. [...] ...numatė, kad už šį nusikaltimą motinai ir kitiems prie nusikaltimo prisidėjusiems asmenims yra skiriama mirties bausmė."
„Jei moteris pati, ar kas nors kitas jai padedant, tyčia nužudytų savo įsčiose pradėtą vaisių, tokiam asmeniui arba motinai turi būti taikoma mirties bausmė."
Ne veltui sakoma, kad Europa ir Lietuva miršta... Tai rodo tautų mažėjimo – gimimų ir mirčių statistika. Vilniaus universitetas paskelbė ataskaitą „Demografinė kaita Lietuvoje":
2025 m. Lietuvoje gimė tik 17 460 vaikų. Tai yra katastrofa!
Oficialiosios statistikos portalo duomenimis:
- 1990 m. Lietuvoje gyveno apie 3,7 milijono žmonių
- 2001 m. – 3,48 milijono
- 2021 m. – 2,81 milijono
- 2041 m. prognozuojama, kad gyvens 2,34 milijono žmonių – jeigu taip įvyks, mūsų tėvynainių sumažės daugiau nei pusantro karto.
Tautos mirtis prasideda nuo negimusių jos vaikų žudymo. Dar daugiau – Dievo įsteigta Katalikų Bažnyčia moko, kad tyčinė žmogžudystė yra nuodėmė, besišaukianti dangaus keršto – Dievas baudžia ne tik padariusius tą nuodėmę, bet ir visą tautą bei valstybę – jeigu jos savo autoritetu, propaganda bei įstatymais palaiko šias tautos skerdynes.
Diskusijos, ar užsimezgęs vaisius jau yra žmogus, yra kvailos ir antimokslinės – juk prenatalinė medicina aiškiai patvirtina, kad jau nuo pat pradžių vaisiuje yra genetiškai užprogramuotos visos žmogaus vystymosi stadijos. Yra nufilmuota, kaip mažylis bando išvengti jį žudančių įrankių, ieško saugumo mamytės įsčiose.
Net jei abortas daromas po išprievartavimo – vis tiek jis nėra problemos sprendimas. Abortas atneša didžiulę žalą ne tik šeimai ir kūdikiui, bet ir pačiai moteriai – nes ji (net jei ji pritarė abortui) vis tiek patiria labai sunkų psichologinį poabortinį sindromą – kūdikio nužudymas ją kankina visą gyvenimą. Išprievartavimą patyrusios, bet savo kūdikio vis tiek nenužudžiusios moterys liudija, kad jos džiaugiasi padariusios šį teisingą sprendimą.
Pvz. straipsnis: „Mano sūnus niekada nebuvo 'išprievartavimo produktas'. Jis yra mano sūnus!"
Tik per paskutinius 46 metus – nuo 1980 metų – pasaulyje nužudyta daugiau nei milijardas aštuoni šimtai tūkstančių (>1 800 000 000) negimusių kūdikių:
http://www.numberofabortions.com – tai daugiau nei 26 II pasauliniai karai.
Nuo 1990 m., kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, Lietuva prarado apie 520 000 žmonių – savo potencialių bendrapiliečių! Tai yra kraupus Lietuvos visuomenės degradacijos masto rodiklis. Ir šiandien lietuviai stovi ant bedugnės krašto: arba išliks kaip tauta, arba išnyks.
Todėl mes kaip katalikai, Lietuvos piliečiai ir rinkėjai reikalaujame: uždrausti negimusių kūdikių žudymą – abortus. Draudimas turi apimti visus atvejus – nes vaikus žudyti draudžia Dievas ir Jo įsteigta Visuotinė Bažnyčia.
Reikia ne vien drausti kūdikių žudymą, bet kartu rūpintis ir motinos savijauta – steigti, stiprinti ir plėsti psichologines-medicinines konsultacijas, suteikiančias psichologinę pagalbą, paskatinančias motiną nežudyti savo kūdikio, skirti materialinę pagalbą motinai po išprievartavimo, skatinant pasiryžti gimdyti, skirti materialinę pagalbą motinoms bei šeimoms su nesveikais gimusiais kūdikiais ir t.t.
Šiais ir panašiais atvejais gali kilti klausimas: iš kur paimti lėšų? Esame įsitikinę, kad tinkamai paskirsčius valstybės ir tautos prioritetus – lėšų svarbiausiems klausimams tikrai atsirastų. Pradžiai galima pasiūlyti skirti motinoms ir kūdikiams perskirstant lėšas, kurias Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija – deja kol kas skiria remti iškrypimus propaguojančius „paradus" „Baltic Pride".
II. Reikalaujame įstatymiškai visiškai užkirsti kelią bet kokiam lytinių iškrypimų – sodomijos (homoseksualizmo) praktikavimui ir propagandai.
Sodomija (homoseksualizmas) yra sunki nuodėmė, objektyviai užtraukianti valstybei dangaus kerštą – kaip moko katalikų tikėjimą paaiškinantis katekizmas, Bažnyčios dokumentai ir pats Dievas asmeniškai. Šventajame rašte rašoma apie Sodomos ir Gomoros nubaudimą baisia bausme už homoseksualizmo praktikavimą. Gausios Šv. Rašto citatos, Bažnyčios tėvų, šventųjų, Bažnyčios dokumentų ir kt. gausios citatos pateikiamos šiame straipsnyje:
Kun. Edmundas Naujokaitis, „Homoseksualumas Šv. Rašte ir katalikiškoje tradicijoje": https://fsspx.lt/musu-zurnalas/pulkim-ant-keliu-nr-21-2006-04-seima-ir-homoseksualizmas/kun-edmundas-naujokaitis
Čia pateiksime tik vieną iš jų:
„Ar ne taip dėjosi ir Loto laikais? Žmonės valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statėsi. O tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus ėmė kristi ugnis ir siera ir visus sunaikino. Šitaip bus ir tą dieną, kai apsireikš Žmogaus Sūnus" (Lk 17, 28–30).
Liberalia terminologija sušvelnintai vadinama „partnerystė" – tai yra sodomijos iškrypimo praktikavimu pagrįstas asmenų bendras gyvenimas – ir jo „įteisinimas" ar tokio gyvenimo būdo propaganda turi būti Lietuvos įstatymais vienareikšmiškai uždrausta. Įstatymiškai turi būti įtvirtinta nuostata, kurios niekam niekada negalima keisti – kad oficialiai valstybės pripažįstama šeima yra tik vyro ir moters sąjunga, visos kitos jų gyvenimo kartu formos – neteisėtos.
- Atkurti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo galiojimą – ir uždrausti kada nors jį panaikinti, vėl leidžiant lieti nuodėmės purvą į besiformuojančias jaunuolių sielas, žalojant jas jaunystėje ir griaunant jų asmenybę.
- Rasti veiksmingą sprendimą – pvz. per balsavimą Seime, referendumą (ar kitu būdu), priimant nutarimą panaikinti Konstitucinio Teismo leidimą tos pačios lyties „poroms" registruoti santykius ir jo įpareigojimą Seimui priimti „partnerystės" įstatymą dėl sodomiją praktikuojančių asmenų ryšio „įteisinimo".
- Sustabdyti „Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo" galiojimą ir perduoti jį iš naujo svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui įprastu teisėkūros keliu, siekiant panaikinti įstatymu įvestą vadinamosios „pozityviosios diskriminacijos" praktiką vienos ar kitos lyties asmenų naudai ir pagrįsti ją esminiais principais, susijusiais su įsidarbinimu vienoje ar kitoje šalies ūkio įmonėje ar šakoje, bei išbraukti „Lygių galimybių kontrolieriaus" instituciją iš teisės aktų. Priimti nutarimą panaikinti „Lygių galimybių įstatymą". Darbuotojo priėmimą ar nepriėmimą turi apspręsti jo profesionalios savybės, o ne lytis, o problemas galima spręsti teisiniu keliu.
- Teisiškai uždrausti sodomijos nuodėmės propagandą bei ją propaguojančius renginius – pirmiausia iškrypimus demonstruojančius paradus („Baltic Pride" ir pan.).
- Uždrausti valstybės institucijoms finansuoti bet kokius asmenis, organizacijas ar renginius, propaguojančius sodomijos nuodėmę ir jos praktikavimą.
IV. Migracija
Būtina sustabdyti migrantų srautus, griaunančius Lietuvos kultūrą. Jau Aristotelis rašė, kad didelis skaičius svetimos kultūros migrantų kenkia valstybei. Jo filosofiją plėtojęs šv. Tomas Akvinietis, didysis Bažnyčios mokytojas, mokė, kad pirmiausia reikia padėti savo artimui – tai yra savo šeimos, apylinkės, tautos nariams, ir tik paskui, jeigu yra galimybė – padėti kitiems. Kita vertus, norint visiškai uždrausti imigraciją į Lietuvą, būtina užtikrinti gausų lietuvių gimstamumą – dvasiškai (per auklėjimą ir švietimo sistemą) ir materialiai skatinti šeimas gimdyti daug vaikų. Jeigu to nepadarysime, teks užpildyti tuštumą, įsileidžiant bent kažkiek migrantų.
Bet kuriuo atveju reikalaujame:
- uždrausti islamo religijos išpažinėjų imigraciją;
- išsiųsti iš Lietuvos visus migrantus islamo išpažinėjus ir kitus migrantus iš nekatalikiškų šalių;
- Lietuva jau dosniai priėmė daug nusikalstamų pusiau komunistinių Rusijos ir Baltarusijos režimų represijų bei karinės agresijos prieš Ukrainą aukų iš broliškų gudų (baltarusių) bei ukrainiečių tautų. Tikrai neuždarėme jiems savo širdžių. Tačiau mūsų šalies galimybės ribotos. Įsileisti daugiau imigrantų pavojinga – ne tik dėl materialinių sunkumų, bet svarbiausia – tai grėsmė mūsų Lietuvos, kaip vienintelės lietuvių Tėvynės, kultūros integralumui. Todėl nuo dabar ir ateityje būtina griežtai riboti imigraciją, ypač iš nekatalikiškų šalių bei regionų.
Siūlome nustatyti principą:
- Jau esantys Lietuvoje ukrainiečiai karo pabėgėliai ir baltarusiai politiniai pabėgėliai gali pasilikti Lietuvoje, jei išpildo Lietuvos įstatymų reikalaujamas sąlygas.
- Bet nuo dabar Lietuva, jeigu ir sutinka įsileisti kažkiek migrantų, tai tik katalikų ir tik iš teritorijos, kurią apima 1920 m. Lietuvos–Rusijos sutartimi nustatyta Lietuvos siena.
- Ukrainiečiams karo pabėgėliams ir baltarusiams emigruojantiems dėl dabartinio Baltarusijos režimo keliamų sunkumų sudaryti lengvatines sąlygas tranzitui per Lietuvos teritoriją į kitas šalis.
V. Atkurti katalikišką švietimą
Mokyklos tikslas – išugdyti harmoningą asmenybę, kuri pasiektų objektyvų žmogaus gyvenimo tikslą – nueitų į amžiną dangaus laimę, o tai įmanoma tik per Visuotinę Katalikų Bažnyčią. Todėl normalioje valstybėje mokyklos turi būti katalikiškos.
Kaip buvo katalikiškose valstybėse 1 500 metų ir Lietuvos katalikiškoje valstybėje – 400 metų, mokyklos kursą ir dėstomus dalykus turi integruoti realistinė – tai yra katalikiška – mokslo koncepcija:
- Istorija turi būti dėstoma pagal katalikišką istorijos koncepciją – kad istorija yra gėrio (Dievo ir Jo įsteigtos Katalikų Bažnyčios bei jos sukurtos civilizacijos) kova už Dievo garbę ir sielų išganymą prieš blogį – priešiškas Dievui ir Jo Bažnyčiai jėgas, vadovaujamas Dievo ir žmonijos priešo (hebraiškai šatan).
- Biologija ir botanika turi būti dėstoma pabrėžiant realybę, kad nuostabi kūrinija yra išmintingai ir harmoningai sukurta Dievo, paneigiant absurdiškas ir antimokslines evoliucijos teorijas, paaiškinant, kad vadinamoji mikroevoliucija (tiksliau rūšies prisitaikymas prie aplinkos) iš tiesų vyksta, bet nėra jokių rimtų mokslinių įrodymų, kad egzistuotų savaiminė be Dievo įsikišimo esą vykstanti speciacija arba rūšėdara – vystymasis iš vienos rūšies į kitą (naujų rūšių susidarymas) ir vadinamoji makroevoliucija (stambaus masto evoliuciniai pokyčiai, vykstantys aukščiau rūšies lygio, per ilgą laiką lemiantys naujų genčių, šeimų ar net aukštesnių taksonominių grupių atsiradimą).
- Atitinkamai – pabrėžiant Kūrėjo vaidmenį – reikia dėstyti chemiją, fiziką, astronomiją ir t.t.
Katalikiška civilizacija savo universitetuose ir mokyklose visada į pirmą vietą statė mokslų karalienę – teologiją, kuri teisinga linkme nukreipė ir integravo kitų mokslo šakų koncepcijas. Deja, nuo XX amžiaus 2 pusės Kristui ir Jo Bažnyčiai priešiška liberali dvasia (popiežiaus Pauliaus VI žodžiais „šėtono dūmai") įsiskverbė į Bažnyčią. Nemažai tikybą dėstančių žmonių pasiduoda šiai dvasiai ir per tikybą skleidžia „madingas" liberalias teorijas. Vaikai nesužino, kad tik per Katalikų Bažnyčią galima pasiekti išganymą, pakankamai nesužino ir kaip jį pasiekti – daugybės su tuo susijusių praktinių gairių. Todėl būtina sugrįžti prie tradicinio visų laikų mokymo per tikybos pamokas. Tam reikia organizuoti tikybos mokytojų kursus dėstant Kristaus mokslą pagal visų laikų tradicinę katalikišką teologiją.
Mokykla turi ruošti vaikus sukurti katalikišką šeimą, skatinti priimti kiekvieną naują gyvybę, mokyti jokiu būdu nepradėti ikisantuokinių lytinių santykių, o šeimoje nenaudoti naują gyvybę stabdančių kontracepcijos priemonių.
Skatinti daugiavaikės šeimas finansiškai ir ruošti jas katalikišku auklėjimu mokyklose; organizuoti katalikiško auklėjimo kursus ne tik besiruošiantiems sukurti šeimą, bet ir jau esantiems santuokoje.
VI. Katalikiška kariuomenė ir tautos dvasia
Šimtus metų Lietuva, kartu su savo valdyta Rusia (kurią Lietuva stengėsi grąžinti į Katalikų Bažnyčią ir čia pasiekė nemažą dalinę sėkmę), Lenkija, Vengrija, Kroatija ir kitomis Centrinės bei Rytų Europos šalimis, buvo katalikiškos krikščionijos tvirtovė rytuose – Antemurale christianitatis. Daugybėje šlovingų mūšių Lietuvos armijos gynė katalikišką civilizaciją – tas žemes, kuriose buvo geriausiai užtikrintas sielų išganymas – nes ten veikė katalikiška valstybių santvarka.
Mūsų kariai žinojo už ką jie kaunasi – Kristų Karalių ir Dievo Motiną visatos Karalienę. Ant kovinių vėliavų, šarvų, ginklų buvo vaizduojamas riterio kryžius, Dievo Motina ir kiti simboliai. Kovos šūkis buvo „Jėzus! Marija!". Visa tai davė kovos dvasią ir stiprybę Lietuvos ir kitoms armijoms, galybę mūsų valstybėms. Dabar europiečių kovinė dvasia nusilpusi, neretai jie net nebežino, už ką jie kariauja ar turėtų kariauti.
Todėl dabar, siekiant Lietuvos atgimimo ir stiprinimo, reikia grąžinti:
- katalikišką karių, kariūnų ir karininkų švietimą;
- katalikišką armijos simboliką;
- katalikišką idėjinę motyvaciją – kaip buvo šlovingais LDK laikais.
Šią kovingą dvasią reikia skleisti ir į visą visuomenę, jaunimą, skatinant, gaivinant, puoselėjant tautos ryšį su savo kariais.
Daugiau šia tema
„30 metų amžiaus pasaulis“ žlugo. Dėl ko katalikai gali būti ramūs, o dėl ko – susirūpinę?
Aleksandras Stralcou
Birželio 6 d. vyko KKI „Maldos, atsilyginimo ir protesto“ akcija
Komentarai
Komentarai moderuojami. Nesutarimas – sveikintinas, įžeidinėjimas – ne.