Istorikas Rödderis perspėja: kairieji kursto pilietinį karą

Vokietijos istorikas ir buvęs CDU pagrindinių vertybių komisijos pirmininkas Andreas Rödderis išsakė rimtą perspėjimą: politinis smurtas Vokietijoje vis labiau ateina iš kairės, o tai kelia grėsmę ne tik viešajai tvarkai, bet ir pačiai demokratijai. Jo žodžiai ypač aktualūs artėjant rugsėjo 6-osios rinkimams Saksonijoje-Anhalte, kur policija jau ruošiasi įtemptam rinkimų vakarui.

Kairysis smurtas: nauja realybė

Rödderis, kuris ilgą laiką atsisakė lyginti 2026-uosius su 1932-aisiais, dabar pripažįsta, kad jo argumentas praranda pagrindą. Anksčiau jis rėmėsi tuo, kad Vokietijoje nėra nei „salės mūšių“, nei panašių smurto protrūkių viešojoje erdvėje. Tačiau dabartinės tendencijos verčia jį su nerimu konstatuoti: „Čia pilietinį karą kaip tik kursto kairieji, ir reikia būti labai, labai atsargiems.“

Ypač kelia susirūpinimą tai, kad smurtą naudoja politinė kairė, kuri pati save laiko demokratijos gynėja. Anot istoriko, Vokietija turi saugotis, kad save paskelbę liberaliosios demokratijos gynėjai netaptų ne tik autoritariniai, bet ir atvirai smurtaujantys.

CDU trijų kelių dilema

Po rinkimų CDU atsidurs itin sudėtingoje padėtyje. Naujausia ARD apklausa rodo, kad AfD gali gauti 42 proc. balsų, o CDU – tik 22 proc. Ar AfD gaus absoliučią mandatų daugumą, priklausys nuo to, kiek balsų atiteks partijoms, neperžengusioms 5 proc. barjero. Rödderis įžvelgia tris vienodai problemiškus scenarijus:

• Laikytis „nepriimtinumo“ sprendimų AfD ir Kairiųjų partijų atžvilgiu ir atsisakyti dalyvauti formuojant vyriausybę – tokiu atveju po nesėkmingo ministro pirmininko rinkimo gali tekti skelbti naujus rinkimus, o antrajame ture gali laimėti AfD kandidatas Ulrichas Siegmundas.
• Sudaryti „visų partijų koaliciją prieš AfD“ – tam reikėtų sulaužyti arba „maksimaliai išlenkti“ nepriimtinumo sprendimą dėl Kairiųjų partijos, o tai paspartintų CDU rinkėjų bėgimą į dešinę ir sukeltų vidinius nesutarimus.
• Sudaryti CDU vadovaujamą mažumos vyriausybę, kuri ieškotų įvairių balsų, įskaitant ir AfD paramą – toks modelis, kurį palaiko Saksonijos-Anhaltės jaunimo sąjungos lyderis Nico Elsneris, Rödderio manymu, sukeltų „dideles sukrėtimus“ CDU gretose.

Kultūrinis lūžis

Rödderis pabrėžia, kad bet koks bendradarbiavimas su Kairiųjų partija būtų ne tik politinis, bet ir kultūrinis lūžis. Kairiųjų frakcijos vadovės Heidi Reichinnek keliamos sąlygos aiškiai parodo, koks didelis atstumas skiria šias partijas. Istorikas neslepia, kad nemato įtikinamo CDU vadovybės atsakymo į šią dilemą – jo siūlymas pakeisti griežtą „ugnies sieną“ aiškiomis raudonomis linijomis ir lankstesniu parlamentiniu bendradarbiavimu iki šiol nesulaukė palaikymo.

Rödderio įspėjimai skamba kaip rimtas raginimas susimąstyti: ar Vokietija, užuot gynusi demokratiją, neslysta į autoritarinį smurtą? Ar politinės partijos, užuot ieškojusios bendro gėrio, nesivadovauja siaurais ideologiniais interesais? Šie klausimai aktualūs ne tik Vokietijai, bet ir visai Europai, kurioje vis dažniau bandoma nutildyti tradicines vertybes ginančius balsus.

Šaltinis: JUNGE FREIHEIT — https://jungefreiheit.de